Tėvai, išgyvenantys kūdikio netektį dažnai nemano, kad jų patirtis yra labai komplikuota ir sudėtinga. Jų išgyvenimai labai sunkūs, nes jiems tenka atsisveikinti ne tik su savo kūdikiu, bet ir su visu savo sukurtu svajonėse gyvenimu belaukiant kūdikio. Todėl tai, ką tenka vėliau išgyventi gali būti labai skausminga, o kartu ir „normalu“:
- Šokas, apatija - tai pirminiai jausmai, kurie aplanko šeimą susidūrus su skausminga naujiena. Šioje būklėje esatiems tėvams labai sunku priimti sprendimus, suvokti kas vyksta, jie vis dar negali patikėti kas atsitiko. Mamai gali atrodyti, kad girdi kūdikio verkimą, ar kūdikis jos pilve dar juda, dar tiki, kad galbūt įvyks koks stebuklas.
- Liūdesys, nevaldomas verkimas - tai emocijos, kurios tęsiasi ne dieną, savaitę, o gali sugrįžti ir po metų ar daugiau. Dažnai tėvai gėdijasi verkti ir reikšti savo emocijas. Raudos dar neseniai buvo populiari gedulo išraiška mūsų visuomenėje. Šiuo metu jos jau yra išnykusios, tačiau raudos – tai sielvarto ir skausmo išraiška, kuri išleidžiama iš vidaus ir jame nekaupiama. Tėvams išgyvenantiems netektį stipriai rekomenduojama rasti tinkamą vietą ir laiką ir išsiraudoti – taip išleidžiant skausmą dėl kūdikio netekties.
- Didelis tuštumos jausmas - šis jausmas atsiveria ir netekus kūdikio labai sunku tą atsivėrusią tuštumą kuo nors užpildyti. Šis begalinis tuštumos jausmas kyla po to, kai netekus kūdikio, buvo prarastas visas gyvenimas. Tėvai jau sužinoję pirmą dieną apie nėštumą ima svajoti - kaip pasikeis jų gyvenimas, ką jie kartu veiks, kokią mokyklą, darželį lankys, kad augins ir t.t. Tėvai nuo pat pirmos minutės jau planuoja kitą savo gyvenimą, o netektis "apverčia" viską aukštyn kojom ir vėl po truputį tėvams reikia prisitaikyti prie kito gyvenimo ir jį kurti.
- Depresija, nuovargis, sunkumas susikaupti
- Pyktis, kaltė ir išgyvenamas neteisybės jausmas
- Vienišumas ir izoliacija - tėvai dažnai jaučiasi labai vieniši ir izoliuoti. Jiems gali atrodyti, kad niekas jų nesupranta, nepasitikėti aplinkiniais, gydytojais ir t.t.
- Miego ir valgymo sutrikimai - patyrus didelį stresą labai dažnai tėvai skundžiasi miego problemomis, laikui bėgant gali atsirasti ir nenoras (ar didelis noras) valgyti. Šie sutrikimai dažnai pasireiškia užgniaužus jausmus, skausmą ir sielvartą bei padidėjus nerimui, kuris neleidžia atsipalaiduoti.
- Nuolatinis galvojimas apie kūdikį - tėvai apiimti sielvarto dažnai nuolat galvoja apie savo kūdikį. Kai kurios mamos gali girdėti kūdikio verkimą, kitos "jaučia" pilve.
- Sunkumas bendraujant su žmonėmis
- Vengimas bendrauti su nėščiomis moterimis ir mažais vaikais - kūdikio netektis labai skausminga patirtis ypač kūdikio laukusiai mamai, todėl gali būti be galo sunku žvelgti ir matyti kitas mamas bei kūdikius.
- Nenoras gyventi, gyvenimo prasmės nematymas - tėvams be galo laukusiems kūdikio, jo netektis - tai viso gyvenimo, svajonių, tikslų praradimas. Netekus kūdikio tėvai nebetenka to, apie ką jie svajojo, kuo tikėjo ir ko norėjo, todėl ir labai dažnai tarp tėvų atsiranda nenoras gyventi, prasmės nematymas. Tik aplinkinių pagalba ir vidinė pozityvi nuostata po truputį gali ištraukti iš šio ydingo rato.