Moterų reakcija į praradimą
Moteris tampa motina tą akimirką, kai sužino, jog laukiasi. Motina su vaiku susieta ypatinga simbioze, kuri trunka ištisus devynis mėnesius ir apima fizinę, emocinę bei psichologinę būseną. Todėl ir sunku suprasti, ką išgyvena kūdikio netekusi motina, nes tik ji žino, koks paslaptingas ryšys siejo ją ir jos kūdikį. Skausmas kiekvienai yra skirtingas, nes jis priklauso, nuo skirtingų dalykų:
- Moters amžiaus. Sielvarto skausmą išgyvena jaunos mamos, nes netektis galėjo būti netikėta ir sunku su tuo susitaikyti, tiek vyresnės mamos, nes jos jaučia įtampą ir baimę, kad galbūt prarado paskutinę galimybę susilaukti kūdikio.
- Tikslų. Nesvarbu kokioje nėštumo stadijoje moteris neteko kūdikio, jei šis kūdikis buvo labai svajotas ir lauktas - praradimo skausmas bus labai intensyvus ir susitaikymo procesas ilgas.
- Asmenybės. Daug asmenybės bruožų įtakoja, kaip susitaikoma su netektimi. Visi mes esame skirtingi - vieni jautresni, kiti sunkiau prisitaikantys prie pokyčių, tačiau skausmas vienaip ar kitaip pasiekia visus ir tik po ilgų pastangų atrandamas gyvenimas iš naujo.
- Partnerių santykių. Kūdikio netektis yra didžiulis išbandymas porai. Iš kitos pusės, jei tėvų santykiai artimi ir jie palaiko vienas kitą, įveikti skausmą kartu bus daug lengviau.
Vyrų reakcija į praradimą
Skausmas nėra skirstomas į vyrišką ar moterišką, tačiau sielvartas dėl kūdikio netekties skiriasi tarp vyrų ir moterų.
- Pirmiausiai todėl, kad motina turi glaudesnį ryšį su dar negimusiu vaikučiu, nes jos yra jo nešiotojos, o vyrui sudėtingiau įsijausti į būsimo tėvo vaidmenį, kai negali pamatyti ir pajausti kūdikio.
- Vyrai išgyvena skausmą priklausomai nuo to, kiek kūdikis buvo lauktas ir trokštamas. Tiek vyrai, tiek moterys, kurie labai ilgai svajojo apie kūdikį sunkiai išgyvena netektį, nes tai jiems yra visų jų svajonių ir vilčių žlugimas.
- Vyrai išgyvena netektį viduje, užsidaro savyje ir sunkiai reiškia emocijas. O moterys linkusios išreikšti savo skausmą, jos dažnai nori apie tai šnekėti, dažnai verkia ir ieško atsakymų, todėl žvelgdamos į savo partnerį, kuris reaguoja labai konservatyviai neretai galvoja, kad vyrai nepatiria skausmo. Tačiau anaiptol taip nėra, nes vyrai mūsų visuomenėje yra „išmokyti“ nerodyti ašarų ir skausmo.
Svarbu: Šeimai, patyrusiai netektį labai svarbu bendrauti ir šnekėtis, bei dalintis patiriamais jausmais. Be to, vyrai labai sunkiai išgyvena partnerės sielvartą, net jei ir jie nespėjo įsijausti į vyro-tėvo vaidmenį, jiems be galo skaudu matyti kenčiančią partnerę. Vyrai dažnai išgyvena ir jaučiasi kalti nežinodami kaip padėti bei jie jaučiasi atsakingi, kad negalėjo apsaugoti savo būsimo vaikelio ir partnerės nuo skausmo. Nors vyrai ir moterys patiria skirtingai skausmą ir savaip išgyvena netektį, tačiau svarbu bendrauti ir išsakyti savo jausmus. Tik atvirai išsakę savo mintis ir jausmus geriau suvoksime, ką jaučia partneris.